Archyvas

ES nematoma COVID-19 socialiniame pavojuje Kasdieniniai pokyčiai visoje Europoje rodo, kad daugelis politikų, įskaitant Europos Sąjungą, teikia nepakankamai dėmesio dėl COVID-19 poveikiui milijonams žmonių, kuriems reikia paramos, ir kurie yra pažeidžiami visame žemyne. Nors Europos Sąjunga gana aktyviai reagavo į klausimus, susijusius su sveikata, verslo interesais ir darbo vietomis, ji buvo nematoma užtikrinant asmenų, kuriems reikia paramos, socialines teises. EASPD primygtinai ragina Europos Sąjungą plėtoti suderintą atsaką kovojant su COVID-19 socialiniu poveikiu, ypatingą dėmesį skiriant neįgaliųjų, pagyvenusių žmonių, vaikų, benamių ir kitų asmenų, kuriems reikia paramos, priežiūros ir palaikymo poreikiams ir jų šeimos. Socialinės globos ir paramos teikėjai bei jų 11 milijonų darbuotojų imasi reikšmingų priemonių siekdami užtikrinti, kad jie ir toliau galėtų teikti svarbiausias priežiūros ir paramos paslaugas milijonams asmenų, kuriems turi didelį paramos poreikį, ir kurie naudojasi tokiomis…

Kaip teikti ugdymą, švietimo pagalbą ir kitas paslaugas neįgaliesiems karantino metu? Specialiosios mokyklos yra bendrojo ugdymo mokyklos, todėl joms, kaip ir visoms bendrojo ugdymo mokykloms, teikiamos tokios pat rekomendacijos dėl ugdymo ir švietimo pagalbos teikimo. Karantino metu pagalba vaikams, turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų udymosi poreikių priklausys nuo tėvų (globėjų/rūpintojų), artimų šeimos narių, t.y. nuo jų gebėjimo naudotis reikiama informacija, rekomendacijomis, specialiosiomis mokymo priemonėmis (pvz., mokomaisiais lavinamaisiais žaidimais, kompiuterinėmis programomis ir pan.), ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis. Karantino laikotarpis. Bendrojo ugdymo mokyklose nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. paskelbtos mokinių atostogos, neveikia darželiai, neformaliojo švietimo įstaigos. Atostogų laikas yra skirtas mokykloms pasiruošti mokymui nuotoliniu būdu. Nuo kovo 30 d. visoje Lietuvoje ugdymas bus organizuojamas nuotoliniu būdu ir tai tęsis tol, kol šalyje nebus atšauktas karantinas. Pasiruošimas mokymui…

LR sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m . kovo 23 d. sprendimu Nr. V-495 ,,Dėl asmens apsaugos priemonių naudojimo viešose vietose” rekomenduojama gyventojams viešose vietose dėvėti medicinines kaukes (nesant tokios galimybės – medžiaginę kaukę, dengiančią nosį ir burną)  ir viešose vietose, kur liečiami daiktai, dėvėti vienkartines pirštines bei įpareigojama vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis saugaus atstumo ir griežtai laikytis asmens higienos reikalavimų.  LR sveikatos apsaugos ministro-valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m . kovo 23 d. sprendimas Nr. V-495

Aplinkos ministras 2019 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. D1-653 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 2.03.01:2019 „Statinių prieinamumas“, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/103022d0ffbe11e99681cd81dcdca52c

2019 m. rugsėjo 11 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau - ir ESTT) byloje C-397/18 priėmė prejudicinį sprendimą, kuriame aiškinamos 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyvos 2000/78/EB, nustatančios vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (toliau - ir direktyva), nuostatos dėl darbuotojo su negalia diskriminacijos.Šis prejudicinis sprendimas buvo priimtas Barselonos darbo bylų teismo prašymu, kuris nagrinėja bylą, kai iš darbo atleista darbuotoja, kurios darbingumas ilgą laiką buvo apribotas dėl ligos kaip fizinio sutrikimo pasekmės. Barselonos teismas ESTT pateikė keturis prejudicinius klausimus, kurie šiame tekste išsamiai nenagrinėjami, tik paminėtina, kad buvo klausiama: pagal direktyvą kas yra yra “negalia” ir kas yra tiesioginė arba netiesioginė diskriminacija.ESTT sprendimas įdomus keliais aspektais. Vienas iš jų yra susijęs su Teismo argumentais dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos taikymo, aiškinant ES teisės normas. Tai…

Š. m. rugsėjo 12 d. įsigaliojo socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-517 “Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A1-338 „Dėl Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo”. Susipažinti galima nuorodoje [1]. Keletą svarbių naujienų galima išskirti: Pirmiausiai paminėtina, kad aktyvaus tipo vežimėlio ir neįgaliojo vežimėlio, skirto tetraplegikui, įsigijimo išlaidų kompensacija didėja nuo 1 216 eurų iki 1 450 eurų. Antra, papildytas techninės pagalbos priemonių, už kurias mokamos įsigijimo išlaidų kompensacijos, sąrašas, į jį įtraukus ir mechaninius varytuvus, t.y. nuo šiol aktyvaus tipo vežimėlių naudotojams kompensuojamos tokio varytuvo įsigijimo išlaidos: vieną kartą per 6 metus 80 procentų faktinių įsigijimo išlaidų, bet ne daugiau kaip 900 eurų. Šiuo aspektu taip pat paminėtina, kad,…

Nuo rugsėjo mėnesio „Sodra“ turės galimybę pasitelkti nepriklausomus sveikatos priežiūros specialistus ir paskirti papildomą asmens sveikatos tyrimą, jei kyla pagrįstų abejonių skiriant ir mokant ligos išmokas, netekto darbingumo kompensacijas bei netekto darbingumo pensijas. Tai reiškia, kad atskirais atvejais, kai kyla abejonių dėl realios asmens sveikatos būklės neatitikimo duomenims, nurodytiems medicininiuose dokumentuose, asmens bus prašoma dar kartą pasitikrinti sveikatą „Sodros“ nurodytoje sveikatos priežiūros įstaigoje kompensuojant patirtas išlaidas. Jeigu „Sodros“ nurodytos sveikatos priežiūros įstaigos medikų nuomonė dėl asmens sveikatos būklės skirsis nuo ankstesnių medikų išvadų, tuomet gali būti priimamas sprendimas kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Tokia tvarka nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio pasirašytame įsakyme, kuris įgyvendina Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, Seime priimtus 2018 m. gruodį. Iki šiol „Sodra“ negalėjo pasitelkti nepriklausomų…

Nuo šių metų sausio 2 d. pasikeitė specialiųjų poreikių nustatymo tvarka. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (NDNT) nuo šiol nustatys: pirmojo lygio slaugos poreikį – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, visiškai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 8 valandų per parą ar ilgesnės trukmės slauga; antrojo lygio slaugos poreikį – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, žymiai apribojanti jo savarankiškumą, galimybes orientuotis, judėti, ir kuriam reikalinga nuolatinė 6–7 valandų per parą slauga; pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį – nustatomas asmeniui, kuriam dėl pastovaus, negrįžtamo organizmo funkcijų sutrikimo išsivysto negalia, iš dalies apribojanti jo savarankiškumą ir dalyvavimą visuomenės gyvenime, ir kuriam reikalinga nuolatinė 4–5 valandų per parą kitų asmenų teikiama pagalba; antrojo…

 2018 m. rugsėjo 8 d.,  Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis lankėsi Palangoje, Lietuvos paraplegikų asociacijos "Landšafto terapijos ir rekreacijos centre". Svečiai pasidžiaugė puoselėjamu centru, susitikimo metu  aptarė neįgaliesiems aktualias problemas bei pažadėjo jas spręsti. (daugiau…)